Vertimų istorija

Vertimų istorija : kaip keitėsi požiūris į atliekamą darbą?

Vertimų pradžia Europoje užfiksuota dar antikos laikais – III amžiuje pr. Kr. buvo išverstas Senasis Testamentas, kuris supažindino graikus su žydų religija ir turėjo didelį poveikį tolimesniam kultūros formavimuisi. Vis dėlto, antikos laikais vertimas tebuvo būtinybė siekiant suprasti kitas kalbas – tuo metu vertimai buvo atliekami pažodžiui ir per daug nesigilinant į bendrą kontekstą. Bėgant metams vertimai tapo gerokai sklandesni ir tikslesni, o požiūris, koks turėtų būti geras vertimas, nuolat keitėsi. Taigi, pasidomėkime, kokie vertimai buvo labiausiai vertinami įvairiais laikotarpiais.

Vertimu istorija

Viduramžiai

Viduramžiais Europoje įsiviešpatavo krikščionybė, kuri turėjo didelį poveikį vertimams. Šiuo laikotarpiu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Biblijos ir psalmių vertimui – vertėjų amatu daugiausia vertėsi kunigai ir vienuoliai. Viduramžiais veikė Toledo vertimo mokykla, kurioje buvo verčiami astronomijos, medicinos ir kiti veikalai. Atliekant vertimus buvo svarbus pažodiškumas (vyravo nuomonė, kad dievo žodis yra neliečiamas), tačiau vertėjai galėjo laisvai disponuoti verčiamų kūrinių apimtimi.

Renesansas

Renesanso laikotarpiu atsirado knygų spaustuvės, padaugėjo siūlomų knygų ir jų skaitytojų. Martinas Liuteris į vokiečių kalbą išvertė Senąjį ir Naująjį testamentus, jo vertimo kalba buvo gyva ir natūrali, todėl vertimai tapo prieinami daugeliui Vokietijos piliečių. M. Liuteris nesilaikė pažodinio vertimo: jis keitė žodžių eiliškumą, naudojo jungtukus ir vengė tokių graikiškų ir hebrajiškų žodžių, kurie turi atitikmenis vokiečių kalboje. Žinoma, toks „savivaliavimas“ nepraėjo be pasekmių – M. Liuteris buvo kaltinamas už nepažodinį vertimą.

vertimai ir renesansas

Klasicizmas

Klasicizmo laikotarpiu vertimai buvo atliekami dvejopai: tradiciškai arba moderniai. Tradicinio vertimo šalininkai aukštino graikų ir lotynų kalbas: buvo manoma, kad šios kalbos yra tobulos ir nepralenkiamos. Moderniojo vertimo entuziastai galėjo laisviau disponuoti žodžiais, ir įvairius kūrinius pritaikė klasicizmo epochos plačiajai visuomenei.

Romantizmas

Romantizmo laikotarpiu vertimai tapo kaip niekad svarbūs. Buvo verčiama ne tik į anglų, prancūzų bei vokiečių, bet taip pat ir į kitas kalbas. Šios epochos vertėjai teigė, kad labai svarbu pažinti svetimą kultūrą ir per daug nenutolti nuo originalaus teksto. Vertėjams buvo keliami ganėtinai aukšti reikalavimai: jie turėjo mokėti gimtąją ir svetimą kalbą, gebėti atkurti teksto savitumą ir likti ištikimi originaliai teksto versijai.
XX amžiuje pasirodė pirmieji reikšmingi veikalai apie vertimą, atsirado lingvistinės ir literatūrinės vertimo teorijos, daug dėmesio skirta vertimams iš senųjų kalbų. Nors bėgant metams vertimų reikšmė nesumažėjo, tačiau šiandien vis dar sunku atsakyti, koks yra tikrai geras vertimas.